- viešbutininkas
- viẽšbutininkas (-inykas), -ė smob. (1) RŽ, NdŽ, KŽ, DŽ1 viešbučio savininkas, laikytojas, tarnautojas: Karalius visa tai matė ir, kaip tik rytmetyj parejo namo, tuoj atasiuntė tarnus, kad suimtų viešbutinyką BsPII267. Labai anksti jis buvo atiduotas pas savo dėdę viešbutininką už darbininką rš. Viešbutininkas, nesulaukdamas atsakymo į beldimus, išlaužė duris rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.